Endoekologija – mokslas, tiriantis ir kuriantis metodus bei priemones, leidžiančias palaikyti žmogaus organizmo vidinės aplinkos švarą, tuo užtikrindamas visų organų ir audinių normalią gyvybinę veiklą. Endoekologija – nauja mokslinės medicinos šaka, kuri siekia ne gydyti ligas, o visų pirma rūpintis jų profilaktika, kas šiuo metu yra labai svarbu.
Neabejotina, kad žmogus evoliucionuodamas rasdavo ne tik išsisaugojimo vidinius išteklius, bet ir naudodavo įvairias gamtines medžiagas, turinčias adaptogeninių savybių. Yra žinoma, kad adaptogenai buvo plačiai naudojami Sibiro, Kinijos, Altajaus, Tibeto ir kitų Pietryčių Azijos šalių liaudies medicinoje. Apie tai kalbama seniausiuose Tibeto ir Indijos medicinos traktatuose. Senovės gydytojų idėjos neprarado savo aktualumo ir dabartinėje mokslinėje aplinkoje – egzistuoja medicinos kryptis, kuri tiria žmogaus prisitaikymo prie išorinės aplinkos galimybes, taip pat kuria metodus ir priemones, kad padidintų šias galimybes. Tai adaptacinė medicina.
Chronobiologija – mokslas, tiriantis bioritmų atsiradimo sąlygas, prigimtį, dėsningumus ir reikšmę, taip pat bioritmų ir žmogaus sveikatos abipusius ryšius.
